Dėmesį patraukė neįprastas knygos pavadinimas – „Kalbėk jiems apie mūšius, karalius ir dramblius“. Šis Mathias Enard kūrinys neilgas, bet neapsigaukite – jame sutilpo kur kas daugiau, nei galima tikėtis iš tokio apimties teksto.
Istorija nukelia į XVI a. pradžią, kai gyveno ir kūrė daugeliui puikiai žinomas skulptorius ir architektas Mikelandželas Buonarotis. Pasakojimas iš dalies paremtas tikrais įvykiais – Osmanų sultonas Bajazitas ieško architekto tiltui per Aukso ragą pastatyti, ir kai atmetamas Leonardo da Vinčio projektas, šiam darbui kviečiamas italas Mikelandželas.
Istorikai iš tiesų yra aptikę šio projekto pėdsakų, tačiau nėra aišku, ar pats skulptorius iš tikrųjų vyko į Konstantinopolį. Autorius pasirenka versiją, kad taip, ir ją labai įtaigiai išplėtoja bei pateikia skaitytojui.
Nuo pat pirmųjų puslapių supratau, kad knygos viršelyje esantis įrašas „tekstą vertė Violeta Tauragienė“ yra aukščiausios kokybės ženklas. Teksto grožis neišpasakytas – jame tiek lengvumo, plaukimo, poetiškumo, kad visas kūrinys skaitosi tarsi banguojanti istorija.
Man visada įdomu tekstuose atrasti sąsajas su menu ir kūryba, todėl pats pagrindinis veikėjas jau buvo pirmasis kabliukas. Be to netrūko ir meilės intrigų – kas pačiam Mikelandželui buvo stipriau: ryšys su jį daug kur lydėjusiu ir Konstantinopolio veidą atskleidusiu poetu Mesihiu, ar nuo pat pirmųjų akimirkų savo išskirtinumu patraukusia šokėja ir dainininke, andalūze Hali?
Menininkas mano, kad visi šitie žmonės, kad ir kaip prabangiai jį priima, jo nepaiso; jis jiems – tik įvaizdis, atspindys be substancijos, jis jaučiasi mažumą pažemintas.
Kad liktų šiek tiek intrigos, neatskleisiu, ar Mikelandželui pavyko nutiesti tiltą bent iki vienos iš šių meilių. Tiltas čia teisiamas ir platesne prasme – tarp skirtingų kultūrų, o kartu ir kaip tikrasis tiltas per Aukso ragą.
Trumpai – tai pasakojimas apie menininką tarp dviejų pasaulių keliuose lygmenyse ir apie neįvykusią istoriją, atsiradusią tuomet, kai gyvenimas pateikia netikėtas galimybes.
