Mėgstu įvairius žanrus, todėl šį kartą nusitaikiau į visišką klasiką ir dulkes nupūčiau nuo daugiau kaip prieš 200 metų parašyto Jane Austen kūrinio „Mansfildo Parkas“.
Su Jane Austen jau buvau susipažinusi anksčiau – skaičiau „Puikybė ir prietarai“ bei „Protas ir jausmai“, todėl daugiau mažiau numaniau, kas manęs laukia. Vis dėlto ši knyga pasirodė kitokia – sudėtingesnė, rimtesnė ir kupina moralinės įtampos. Ir prisipažinsiu – prisidėsiu prie plačiosios auditorijos: iš trijų skaitytų Austen romanų šis man patiko mažiausiai. Net jaučiau tam tikrą susierzinimą.
Su klasika visada reikia šiek tiek įsijausti į istorinį kontekstą ir personažus vertinti jų laikmečio prizmėje. O „Mansfildo Parko“ stiprybė – labai aiškiai ir subtiliai atskleistos klasės, priklausomybės, galios santykių šeimoje, moralės ir principų temos.
Kūrinio centre – Fanė Prais. Kilusi iš skurdžios šeimos, silpnos sveikatos mergina paauglystėje išvežama gyventi pas turtingus giminaičius į Mansfildo parką. Ten teka pakankamai ramus gyvenimas su Bertramų šeima, kol viską sujudina iš Londono atvykę brolis ir sesuo – Henris ir Merė Krofordai.
Henris Krofordas – bene ryškiausias ir tikrai nenuobodus personažas. Charizmatiškas, gebantis „skaityti“ žmones (ypač moteris), tačiau žaidžiantis jų jausmais. Tikras žavesys – bet stuburo, deja, trūksta.
Vienas didžiausių romano lūžių įvyksta tada, kai jaunimas nusprendžia statyti spektaklį. Būtent ši scena tampa moraliniu lakmuso popierėliu – autorė subtiliai atskleidžia tikruosius personažų charakterius ir jų pasirinkimus, peržengiančius to meto visuomenės ribas. Vienintelė Fanė atsisako dalyvauti ir išlieka principinga. Vėliau ji taip pat tvirtai laikosi savo pozicijos, nors ją spaudžia ir manipuliuoja gerokai daugiau galios turintys vyrai.
Ir turbūt čia man pritrūko stipresnio įspūdžio. Fanė išlieka morali, bet ji vis tiek vaizduojama kaip silpna, jautri, dažnai verkianti. Norėjosi jos vidinio išsilaisvinimo, stipresnio charakterio lūžio – bet jo taip ir nesulaukiau.
Vis dėlto, gerai pagalvojus, Jane Austen – nuostabi klasikos autorė. Jos kūrinius tikrai verta įtraukti į skaitomų knygų sąrašą, net jei ne visi jie tampa favoritais. Beje, ar žinojai, kad gyva būdama ji savo knygas pasirašinėjo slapyvardžiu “By a Lady”? Tik po jos mirties oficialiai buvo atskleistas autorės vardas.
