Šią knygą bibliotekos lentynoje buvau pastebėjusi jau daugybę kartų. Po pirmojo karto taip ir norėjosi įsitraukti ją į savo „norimų perskaityti“ sąrašą, bet, matyt, jai reikėjo išlaukti savo momento.
Pirmiausia turiu pasakyti – leidyklos Rara knygos man yra atskiras džiaugsmas akims. Jos turi savitą vientisumo ir stiliaus pojūtį, o skaitydama dar kartą supratau, kad vis labiau mėgstu knygas minkštais viršeliais.
Doireann Ní Ghríofa „Šmėkla gerklėj“ yra viena tų knygų, kurių žanrą nusakyti gana sunku. Tai ir memuarai, ir pasakojimas apie motinystę, ir literatūros tyrimas, persipinantis su istoriniu pasakojimu. Skamba taip, kad būtų lengva pasimesti, ar ne? Tačiau būtent tas kitoniškas ir netradicinis pasakojimo būdas man labai patiko.
Labiausiai rezonavo motinystės laikotarpio epizodai – kūdikių priežiūra, nuovargis, kasdienybės fragmentai. Žinau, kad daliai skaitytojų šios vietos gali pasirodyti pernelyg buitiškos ar net per atviros, bet man, kaip mamai, jos pasirodė visiškai natūralios. Atvirkščiai – tas nepagražintas kasdienybės vaizdas tik sustiprina visą pasakojimą.
Meilė, kurią jam jaučiau, atrodė per didelė, kad ją būtų galima supilti į tvarkingą eilėraščio indą. Negalėjau jos išreikšti žodžiais. Vis dar negaliu.
Jam sapnuojant stebėdavau, kaip tamsoje pas mane skuba eilėraščiai. Miestas kažką manyje uždegė, kažką, kas pulsavo, pažeidžiamas it momenėlis, kažką, kas drebėjo, kaip ir aš, nuo palaimos ir išsekimo.
Kita knygos linija pasakoja apie XVIII a. airių poetę Eibhlín Dubh Ní Chonaill ir jos gyvenimą. Ypač daug dėmesio skiriama raudai, kurią ji sukūrė po savo vyro Art Ó Laoghaire žūties 1773 metais. Ši istorija ne tik tikra, bet ir viena žinomiausių Airijos kultūros istorijų. O jos rauda laikoma itin stipriu moters balsu – protestu prieš neteisybę ir gedulo išraiška, kuri išliko per kelis šimtmečius.
Autorę ši istorija taip paveikė, kad ji tarsi ją apsėdo. Būtent ši obsesija ir slypi knygos pavadinime – lyg senas balsas būtų įstrigęs gerklėje ir bet kurią akimirką galėtų prasiveržti, tarsi šmėkla.
Jei norisi knygos, kuri šiek tiek išmuša iš įprastų skaitymo rėmų ir leidžia išgirsti balsą iš kito laiko, „Šmėkla gerklėj“ gali būti labai įdomus atradimas.
