Kaip ir daugelis, turiu nemažą sąrašą norimų perskaityti knygų. Kurį laiką mano akiratyje buvo atsidūrusi Toshikazu Kawaguchi kūrinys „Kol dar neatšalo kava“, apie kurį girdėjau nemažai gerų atsiliepimų. Malonus sutapimas – darbe naujai įkurtame knygų klube ji buvo išrinkta skaitymui iš kelių pasiūlytų variantų.
Pastaruoju metu teko nemažai skaityti japonų autorių, tad jau galėjau numanyti jiems būdingą santūrų, minimalistinį pasakojimo stilių. Ir tikrai – neapsirikau. Iš karto galiu pasakyti: knyga man patiko. Bet jei kas paklaustų, ar rekomenduočiau – suabejočiau. Ir, pasirodo, ne man vienai susidarė toks įspūdis.
Veiksmas vyksta vienoje ypatingoje Tokijo kavinėje, kur lankytojai gali persikelti laiku. Skamba viliojančiai, tačiau yra kelios griežtos taisyklės, dėl kurių tik nedaugelis išdrįsta ar gali tuo pasinaudoti. Nors pradžioje atrodo, kad tai bus fantastinė istorija, iš tiesų tai – labai žmogiškas, į santykius orientuotas pasakojimas.
Siužetas vystomas per keturias istorijas: jaunų įsimylėjėlių, seserų santykio, šeimos pagausėjimo ir sutuoktinių, susiduriančių su sunkia liga. Autorius paliečia daug skirtingų gyvenimo etapų, tad kiekvienas, tikėtina, ras sau artimiausią liniją. Man jautriausia buvo ligos akivaizdoje besivystanti santykių istorija – kartais gerklėje tikrai stovėjo gumulas.
Perskaičius liko įspūdis, lyg būčiau dalyvavusi spektaklyje. Mačiau sceną, veikėjų pasikeitimus, tarsi trumpus etiudus vienoje erdvėje. Vėliau pasidomėjusi sužinojau, kad knyga iš pradžių buvo parašyta kaip pjesė teatro trupei Tokijuje – ir tada viskas stojo į vietas. Tas teatrališkumas tampa ne trūkumu, o savitu bruožu.
Vis dėlto, nors knyga skaitėsi lengvai ir kėlė savotišką „feel-good“ jausmą, kažko pritrūko. Galbūt turint gana universalią, net kiek banalią mintį apie laiką, apgailestavimus ir antrus šansus, norėjosi gilesnio sluoksnio ar netikėtesnio kampo. Veiksmas atrodė kiek plokščias, o emocijos – saugios. Likęs įspūdis – pilkokas. Todėl dabar svarstau, ar suteikti antrą šansą serijos tęsiniui „Kol dar neišaiškėjo tiesa“. Galbūt kitose dalyse atsiras daugiau gelmės. O gal ši kavinė man buvo skirta tik vienam apsilankymui.
